Mitai apie vėdinamus fasadus

Vėdinamas fasadas yra labai brangus

Tinkuojamų fasadų, kuriuose naudojamas polistireninis putplastis, pradinis įrengimas kainuoja pigiau. Kita vertus, žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, reiktų įvertinti tikėtinas eksploatacines išlaidas – fasadų dažymą, remontą, galima pelėsio atsiradimą. Lyginant tinkuojamus ir vėdinamus fasadus ilgalaikėje perspektyvoje, aiškėja, kad pradžioje kiek brangiau kainuojantys vėdinami fasadai atsiperka greičiau, nes jie nereikalauja tiek dėmesio ir priežiūros, kiek tinkuojami.

Pagal Būsto energijos taupymo agentūros atlikta tyrimą investicijų plane numatyti įkainiai nuo rangos darbų kainos yra apie 20 proc. mažesnės už skaičiuojamąjį rinkos kainų vidurkį, o įkainiai sienų šiltinimui tarp tinkuojamo ir vėdinamo fasado skiriasi apie 30 %. Šie duomenys gauti atlikus š.m. rugpjūčio mėn. įvykusių rangos darbų pirkimų analizę, kurios metu buvo lyginamos investiciniuose planuose numatytos kainos su „tikrosiomis“, t.y. už kiek realiai nuperkami darbai .

Būsto energijos taupymo agentūros atliktas tyrimo duomenys:

PRIEMONĖS/ ĮKAINIAIInvesticijų plane numatyti įkainiai (kv.m.)Įvykusių pirkimų įkainiai (kv.m.)
Tinkuojamo fasado sienų šiltinimas 300 – 320 Lt 230 – 250 Lt
Vėdinamo fasado sienų šiltinimas 380 – 400 Lt 300 – 330 Lt
Blunka vėdinamo fasado plokščių spalva

Renkantis medžiagas renovacijai, svarbiausia – sutaupyti, todėl dažnai pasirenkamos nekokybiškos ir nesertifikuotos medžiagos. Lietuvoje reikalaujama, kad pastatų atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojami tik turintys Europos techninius liudijimus (ETL) ir/arba CE ženklu ženklinti išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos elementai. Naudojant medžiagas,  kurios yra kokybiškos ir sertifikuotos plokščių išblukimo nepasitaiko, nes jos išbandomos ir tikrinamos moksliškai pagrystais metodais akredituotose labaratorijose.

Vėdinamo fasado plokštės pernelyg sunkios

Šis mitas teisingas tuomet kai yra naudojamos sunkios medžiagos, tokios kaip keramika ar natūralaus akmens plokštės.    HPL plokštės ar aliuminio kompozito yra labai lengvos. Daugiausia daugiabučių renovacijoje naudojamos – fibrocementinės plokštės, kurių svoris nėra didelis, beto priimtina kaina lyginant su akmens masės ar keramikos apdaila.

Termoizoliacinis sluoksnis po vėdinamo fasado danga sušlampa.

Vėdinamam fasade dėl natūralios ventiliacijos drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja nepalyginti greičiau ir nesikaupia. Ją šalina skersvėjis. Svarbu, kad izoliacinė medžiagą būtų tinkamai pritvirtinta, kad būtų užtikrintas tinkamas ventiliacinis tarpas, bei tinkamai įrengta priešvėjinė plėvelė apsauganti termoizoliacinę medžiagą.
Vanduo į termoizoliacinį sluoksnį patekta dviem būdais, kai lietaus vanduo, veikiamas vėjo ir kapiliarinių jėgų, prasiskverbia  per siūlę tarp plokščių arba kai susidaręs vadinamasis rasos taškas pereina į apšiltinimo sluoksnio vidų, todėl padidėja jo drėgme.  Dėka vėdinamo oro tarpo drėgmė greitai yra išventiliuojama ir nesikaupia.

Po vėdinamo fasado danga, termoizoliaciniame sluoksnyje, veisiasi graužikai.

Graužikai pirmenybę teikia polistireniniam putplastčiui, bet pasitaiko atvejų, kai graužikai įsikuria ir vatoje. Tam išvengti naudojami specialūs profiliai su mažomis vėdinimo angomis, kurių dėka termoizoliacinis sluoksnis apsaugomas.

Įrenginėjant vėdinamą fasadą susidaro daug šilumos tiltelių

Šilumos tiltelių problema sprendžiama naudojant specialias tarpines tarp karkaso ir sienos, sisteminius karkasus, kurių mažas lietimosi plotas su pagrindu. Tokie sprendimai šilumos nuostolius sumažina iki minimalių. 

Termoizoliacinis sluoksnis po vėdinamo fasado danga susmunka.

Vata nesukris jeigu darbai bus atliekami pagal darbu technologija ir vadovaujantis gamintoju rekomendacijomis.
Dažniausiai pasitaikanti priežastis jeigu taip atsitiko yra neteisingai parinkta vata ir įrengta ne pagal savo paskirtį, siekiant sutaupyti lėšas darbams, kurie nėra matomi plika akimi. Vatų gamintojai aiškiai nurodo kokios vatas galima naudoti vedinamiems fasadams